![[X]](/site/upload/2009/06/close.gif)
MENAS MĖGAUTIS
Ar galime pristatyti vengrišką valgiaraštį iš paskutinio virėjų pasaulio čempionato?
Pirmasis patiekalas buvo tokajuje marinuotos žąsų kepenėlės ir trumo paštetas su cukinijomis bei raudonaisiais burokėliais, vėliau – tiršta upinių vėžių sriuba.
Pagrindiniam patiekalui buvo patiekta krosnyje kepta tauriojo elnio filė su žolelių apvalkalu,merlot vyno bei marcipanų padažu ir vaisių trauktinėje marinuotomis slyvomis.
Po to atkeliavo desertas – paprastas obuolių pudingas su cinamono padažu, morelėmis ir kaštainiais pripildytu štrudeliu su grietinėlės bei kolos padažu.
Atrodo skaniai? Trokštate paragauti vengriško maisto? Galime pasiūlyti daug ką!
Mes, vengrai, labai vertiname tai, ką gyvenimas siūlo geriausio, o ypač daug dėmesio skiriame valgiui ir gėrimams. Mums patinka bet koks užsiėmimas, susijęs su valgiu, – eiti nusipirkti šviežių daržovių turgelyje ar prekyvietėse, ragauti saulėje prisirpusių vaisių ar aptarinėti medaus pasiūlą su pardavėju.
Vengrai nuolat valgo, o jei jie to nedaro, tada bent jau kalba apie maistą. Jie kolekcionuoja kulinarijos knygas ir mėgsta eksperimentuoti bei atkurti receptus, kuriuos naudojo kelios kartos. Net kasdienė duona ar vynas vakarienei renkamas su didžiausiu rūpestingumu, o turėti nuosavą mėsininką yra toks pat savaime suprantamas dalykas, kaip kad Kūčių vakarienei virti karpio sriubą (halászlé).
Didelėje Vengrijos dalyje auga vynuogynai, turintys ilgametes tradicijas. Neturi reikšmės, kur važiuotumėt – po kokio pusvalandžio kelionės visvien privažiuosit kurį nors iš 22 vynų regionų.
Sausas ir saulėtas žemyno klimatas su vulkaniniu dirvožemiu vynams suteikia turtingą skonį. Tą atrado ir įvertino jau romėnai, prieš 2000 metų užkariavę vakarinę šiandieninės Vengrijos dalį bei paskleidę vyno kultūrą į Panonijos provinciją.
Vyno darymo meną perėmė tautos, atėjusios po romėnų. Vengrų protėviams taip pat patiko jo skonis, ir vynas tapo mūsų kasdieniu ir šventiniu gėrimu.
Vengrijoje yra keletas žymių vaisių trauktinių. Vengriškoji pálinka, kurios stiprumas siekia 40 proc., šiandien saugomas prekės ženklas ir nacionalinis kultūros paveldas. Tai vaisių augintojų vertinamas „šalutinis produktas“. Namuose leidžiama pasigaminti tam tikrą kiekį trauktinės savo reikmėms ir nemokėti mokesčių.
Barackpálinka (abrikosinė) – labiausiai garbinama rūšis, tačiau körtepálinka (kriaušinė),szilvapálinka (slyvinė) ir cseresznyepálinka (vyšninė) taip pat vertinamos. Dalis jų, kaip ir dalis vynų, pateikiamos kaip košeriniai gėrimai, t.y. pateikiamos pagal žydų tradicijas.
O ką reikia gerti po valgio, ar galbūt dieną po išgertuvių? Žinoma, kad taurę Unicum – rudai juodo gėrimo, kuris gaminamas iš 40 įvairiausių žolelių pagal žymios šeimyninės bendrovės slaptą receptą, perduodamą iš kartos į kartą, kuris, kaip teigiama, padeda tuomet, kai skrandžiui (arba galvai) kliuvo per daug.