![[X]](/site/upload/2009/06/close.gif)
RELIGIJOS VENGRIJOJE
Kiekviename Vengrijos mieste ar kaime yra bent po dvi skirtingas bažnyčias – Romos katalikų ir protestantų – pastaroji gali būti liuteronų arba kalvinistų. Iki Antrojo pasaulinio karo galima buvo rasti ir sinagogą, o šiandien šen bei ten taip pat galima išvysti serbų stačiatikių ir graikų katalikų bažnyčias (unitų bažnyčias).
Religija skaičiais: dvi trečiosios gyventojų yra Romos katalikai, 20 proc. – kalvinistai, 5 proc. – liuteronai ir apie 7 proc. išpažįsta kitus tikėjimus.
Vengrų protėviai (magiarai) buvo pagonys klajokliai ir vietoj dievų garbino gamtos jėgas. Jie keliavo į vakarus nuo Azijos stepių prie Uralo kalnų kelis šimtus metų ir buvo apkrikštyti tik tada, kai nulipo nuo žirgo nugaros, pakeitė gyvenimo būdą ir maždaug 10 a. sukūrė bendrą valstybę Karpatų priekalnėje.
Mūsų pirmasis karalius István (Steponas, 975-1038 m.) suprato, kad šalies gyvavimas priklauso nuo jos pritapimo prie Europos kultūrinės aplinkos. Nepaisant žmonių pasipriešinimo jis leido šalyje statyti bažnyčias, ir padedamas vienuolių bei kunigų iš Romos ir Venecijos atvertė savo žmones į krikščionišką tikėjimą. 11 a. pabaigoje karalius buvo paskelbtas šventuoju, o jo tūkstančio metų senumo karūną galima pamatyti parlamento rūmuose Budapešte.
Šiandien bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, kuri vis tik teikia jai tam tikrą finansinę paramą. Šalyje yra apie 3000 parapijų, dauguma jų Romos katalikų. Tačiau dar yra vienuolika krikščioniškų bažnyčių, kurios skiriasi viena nuo kitos tik Šventojo rašto interpretavimu ir savo apeigomis – tarp jų armėnų, baptistų, graikų, koptų ir kitos. Mišios paprastai aukojamos vengriškai, kartais lotyniškai ar kita kalba.
Šiandien Romos katalikų religinis centras yra Esztergom - mieste, kuriame gimė ir vėliau, per 1000 m. Kalėdas, buvo karūnuotas karalius Istvánas ir kuris karaliaus valia tapo šalies pirmoji karališkoji ir religinė sostinė.. Miesto bazilika yra didžiausia bažnyčia šalyje, taip pat mieste įsikūrusi arkivyskupija. Be to, turime kitus 14 vyskupijų miestų – septynis iš jų įkūrė karalius István 11 a. pradžioje.
Antra pagal dydį religinė bendruomenė, kuriai priklauso kas ketvirtas vengras, yra protestantai - kalvinistai arba liuteronai. Protestantizmas daugiausia išplito rytinėje šalies dalyje 16 a. viduryje.
Kadaise būtent Vengrijoje buvo didžiausia dalis Mozės išpažintojų tarp Europos gyventojų. Žydai čia atsikėlė 14 a. pradžioje, nes turėjo bėgti iš kitų kontinento dalių, o Vengrijos karalius jiems buvo suteikęs prieglobstį. Visoje šalyje prekybos miestuose galima rasti viduramžių sinagogas.
Antrojo pasaulinio karo pavojai labiausiai užklupo Vengrijos žydus. Dauguma jų buvo išžudyti. Šiandien šalyje gyvena apie 100 000 žydų. Dauguma sinagogų per karą buvo sugriautos arba vėliau paverstos kultūros institucijomis. Budapešte yra vis dar didžiausia ir gražiausia sinagoga Europoje, liudijanti, koks turtingas ir reikšmingas Vengrijoje kadaise buvo judaizmas.
Tiek krikščioniškos, tiek žydų bendruomenės turi savo mokymo ir globos institucijas – kunigų seminarijas, mokyklas ir įvairias kultūros, gydymo ir senelių globos įstaigas.
Šiandien Vengrijoje yra daugiau kaip 140 religinių bendruomenių ir bažnyčių. Pagal Vengrijos įstatymus naujai bažnyčiai įsteigti ir užregistruoti pakanka 100 žmonių, kurie sutaria dėl grupės dvasinių poreikių ir formų. Šalia keturių didelių bažnyčių, turinčių istorines šaknis Vengrijoje, dar yra apie dvidešimt didesnių religinių bendruomenių, pavyzdžiui, budistai, induistai, krikščionys, musulmonai ir scientologai. Taip pat yra keltų wicca grupės, šamanai ir netgi raganų draugija, kuriai priklauso 150 narių.